rupčikas

×rùpčikas (rus. pyбчик) sm. (1) Vkš, Erž, Vlkj, Mrj bato pado galas, papirštė: Pusbačių visai galus numušiau – reikia rùpčikai dėt Stk. Pamušk kamašams rùpčikus PnmŽ. Prikalk rupčiką ant pado ir vėl galėsi vaikščiot Ssk.